Pūtė vėjas pro Dainius

Traktoriukas niekaip nesustoja

aš matau jo šviesą

ir fotografuoju

Dviratukas lekia tiesiai tik į priekį
aš žiūriu į tolį ir sau švilpiniuoju, vairą pasukioju

Tamsių kontūrų tolumoj visas šiūkšles užslėptas

šičia prie Ramonų kaimo dieną tu regėtum

vėjų išnešiotas, paukščių išlesiotas...

Sauliuko palydėt

į laukus, kur oras švarus, miesto dūmas į rytus - aš į vakarus

ir tik vieno kelio galas

toliau jau saulės takas
per margą upeliuką
ant pečių mano dviratukas

per plytintį apšalusį arimą

nors per galva verskis
rausva tyla - suloja šuva
kažkur tolumoj plentu lekia žiburiukai

Tarp ledo, purvo ir saulės

Toks mano nusiteikimas prieš artėjančią naktį.
Apusinas tekantis į Šaltuoną
užtvenktas,
o jei hidroelektri...
Ten Raseiniai
telkšantį baloj tokį apleistą keliuką
jungia tuneliukas po magistrale Kaunas - Klaipėda.
Toliau važiuoju tarp laukų
iki apšalusio tvenkinio,
nuo kurio pamatytum naujos Girkalnio bažnyčios smailę,
priešingoj pusėj kitą,
bet Kalnujų bokštai vis dar neatstatyti.
Ten į Vilnių lekia automobiliai,
o saulė sava kryptim kitą rytą
vėl debesis nušvies.

Vakaro dangus ties Dobrasčiu, aš bendrauju su kosmosu, o

privažiavęs Kalnujų stotelę iš termosiuko įsipilsiu arbačiukės

2007 08 10

Kriaunomis rieda saulės ratas priekyje,
O gale mėnulis krypuoja apie vieną ašį,
Kibirkštis barstydamas po dangų

Vėl ryto akimirka vandeny,
šilta naktis praeity
po laukinės obelėlės arbatėlės,

palapine, susilankstyk!
Ir nors raktai jau ne tie,
nors spintos raktai jau kiti,

kelnių skylė ta pati

Saginė akytė Onytės,

kita - pakuline sruogele uždengta

linksmai pasitinka atvykusį pasiilgusi

prisiūta burna sako man:

LABAS

ir aš tą patįpasidėjo kažkas batus į šalį
Sienoje plytų padėsi ne vieną,
kol suprasi kaip tiesiai mūryt kaminą...

Kas prisiuvo tiek skudurinių onyčių,

kas žirklėm sukarpė audinių išklotines?

Linksmuolės, darbštuolės, šmaikštuolės siuvėjėlės

kelnių skylę lyg skalda kelio duobę vėl užpila.

Geroji teta pavaišino mane kava,

sausaininiu, meduoliniu, pyraginiu

Pro vieną ausį įėjo, o kitos neturėjau

lyg žirafos kaklas

tirščiais gyvenimas prailgęs.

Saginės akys Onutės,

pakulinės kasytės Linutės

Visokių - tokių skudurėlių prisiūta...

Sako

Turi, žmogau, tokią tai gyslelę

Namelis skryliais dengtas,

aguonom apibertas

ir patinka sūris kamembertas

Netikėjau raganom, netikėjau fėjom
Pasakom tikiu -
Teisybę paslėpę čia žmonės sudėjo,
džiaugsmus ir vargus.
Kas rašė, kas sėjo, kas tešlą minkė, kas biteles ganė

Kiekvienas rakandas savaip kalba,
Kiekvienas klausytojas kitaip supranta,
Kiekvienas rašytojas savaip aprėdytas,
Kiekvienas mąstytojas kitaip apadytas

Lyg aitvarai iš dangaus.

Iš dangaus kaip angelai tau šypsos.
Onutės, Birutės, Monikutės, Kristinutės...
Valas lyg žirafos kaklas,
Danguj žuvies angelas žvejį saugo!
Lydeką ilgą iš po meldų trauki,

į Antazavės bažnyčią pasimelst eini

Alkanųjų akys spokso,
kai keptuvėje žuvienę gaminiVienas toks pakeleivis gal į mišias susiruošė,
kitas linksmuolis gal kiškio brolis be bilieto į šventą vietą bandė nuvykt
Prie Ilgio ežero
saulė švietė ir kaskryžių naują pastatė tokį - ne bet kokį
Kalvotu keliuku senelio ąžuolo link, Lygumų akmenį paliečiant, į tolį nuo kalvos žvelgiant,
šaltinio vandenį semiant,Stelmužės milžino pavėsyjeprie medinukės bažnyčiukės
kankalas kaboKur maestro pasidėjo...Bet žvilgt pro langelį,sako vergai ten uždaryti buvo
Nuo religijos muziejaus Latvija netoliir vergai jau laisvi
Ežeruos žuvies tiek -
neturėk tik tos meškerės,
kur undines traukti gali...
Visa kita priklauso nuo oro ir,
žinoma, noro.
Kas trikdo žvejybą?
gal žvejo viltis - !!!Link Zarasų daug kalvų, obuolių... Pasivaikštinėjau, valandžiukę pailsėjaudar prie bažnyčios,prie Zarasaičio...Branduolinė grandinė įtempta Vakare nuo Visagino AE
Kaukšėdami nakties tyloje
lyg zebroneto dantimis
taukšėjo kontaktai