Atsibudau šeštadienio rytą prie Visagino savo palapinėj,
žvejai jau išplaukė meškeriot, vanduo ežere šiltas
išsipūškinęs ir prisiarbatinęs aš susikroviau savo mantą.
Pasukau dviračio vairą link atominės elektrinės,
kur keturi energoblokai turėjo būt anais laikais
prie šiltųjų
reaktorių aušinimo versmių kojas pasišildžiau.
Vieno kamino jau nebėr,
kur buvo trys.
Štai pro čia išteka į Drūkšius
pro tuos tris vamzdžius lyg jau švarus vandenukas.
O dar toliau jau kitas
taip smarkiai tik iš vieno reaktoriaus
pro tokį baseiną prateka dar šiltas.
Ilgiau neužsibuvau, važiavau toliau
pro Dūkštą,
kur stumbrų nepamačiau, bet kvapas apie tai daug ką pasako.
Ignalinos centrą pasiekiau dar prieš keturias,
ne visas spėjau pamatyt žymiąsias vietas, 
link Lūšies ežero nusileidau "amerikietiškais kalneliais",
kankorėžiai iš po padangų sprygo į šonus
Palūšėj žmonių knibždėlynas,
nors muziejus jau uždarytas
pasižvalgiau tik iš šono. Dar pamačiau - jie man pamojo -
Joną, o kitą gal Džoną su Marijona prasilenkiant priešinga puse.
O, Marija, švenčiausia Tu buvai ir čia Labanore!
Praleisiu aš naktį čia, toj girioj, sakė, kad gyvatės šliaužioja
prie ilgo Aisetos ežero...
kankorėžiai iš po padangų sprygo į šonus
Palūšėj žmonių knibždėlynas,
nors muziejus jau uždarytas
pasižvalgiau tik iš šono. Dar pamačiau - jie man pamojo - Joną, o kitą gal Džoną su Marijona prasilenkiant priešinga puse.
O, Marija, švenčiausia Tu buvai ir čia Labanore!
Praleisiu aš naktį čia, toj girioj, sakė, kad gyvatės šliaužioja
prie ilgo Aisetos ežero... 
