Blindimi už Šienlaukio kaimo leidosi saulė

Nelijo bevielijo... Patikėk, man nesivaideno baltas arklys - jis tikrai ganosi
tad vėl kviečiu ne jais, jei ne su dviračiu, tai čia
pakeliauti šioje erdvėje lyg tarp kosmoso šiukšlių,
lyg vaikystės smėlio dauboje,

nuo kur matosi mano mokykla - čia prabėgo daili dalios dalis,

Dubysa pasiekta po saulėlydžio

Važiuoju ir aš namo keliu, visos žvaigždės mano,

meteorai į šipulius suskilo, pušų kvapais subiro...

Bajorė prie tilto jau pražydo

Palei Prabaudą iki Dubysos

Sidabriškai stebuklingas sekmadienis

Pliumpt ir pavasaris gyvas

2007 08 12

Perkėlęs koją vieną - Šnieriškėlės gražios vietos, plaukčiau Aisetu pasidairyti - irklų nieks nepaliko - valtis juk ne mano.

Aš juk dviračiu norėjau aplankyt dangaus žvaigždžių tyrėjus,

valandinę paskaitą išklausęs,pasidairiau ir aš iš šito aukščio prieš tai,

kai šį rugpjūčio sekmadienio vakarą

Giedraičių miestelio bažnyčia bus jau uždaryta ir tyliai, nuo ežerėlio kranto, saulelė pasislėps už varpo...Pasuk į kairę - Kulionių piliakalnis atgyja sapne lyg realybės kine:
jei eisi tiesiai, atsidursi žvaigždžių stebėjimo rate ir
nuo jo balkono matau lyg kosmodromą, kitą dar didesnį bokštą.

Ryto aušroje Aisetas lyg taurė sklidina
lyg raudono vyno, o gal tik arbata... Pro Labanoro girios parką pasiek tu paukščio taką,
tarp ežerėlių ir kalvų, žirgų...
Ir tarp gandrų lizdų
išvydau tokį architektūros pokštą -
visi tik lipa, repečkoja, visi nor'  patekt lyg į rojų kur dangus
Psalmių 48:12
12 Apeikite aplinkui Sioną, apžiūrėkite jį, suskaičiuokite jo bokštus.
Kiek žvaigždžių dangaus skliaute?
Kiekvienai jų nutiesk kelius

Paskambint reik tam ponui telefonu ir mielu noru jis viską jums aprodys ir kiemo sodo trypt nereikia, viską ant lentos nurodo raidės, skaičiai...
Iš ten į žemę žiūrint - žmogiukai kaip žvaigždeliukai
ropoja it skruzdėliukai...
Sekmadienio pamokslas apie mokslus, kur rūsyje lyg medžio šaknyse
įstrigę meteorai, senovės kalendoriai, viskas kas susiję su laiko apskaičiavimais žmonijos, papasakos žiniuonis ir kaip išanksto nuspėti orus, o viršuje pažvelk į Saulę pro žiūronus, kai kupolas atvers tau skliautą - ten blynas kaip keptuvėj - tolokai ta virtuvė...
Tik pilvas kaip nenori jis vis gurgė... Jau vakare Molėtai ramūs,
kaip ir pas mus, sekmadienį pritilę,
bažnyčios varpas kviečia į šventas mišias.
Kad tas raktelis nors ir rojaus, tik man nakvynei vietą reik surast, matau, kaip saulė slepiasi už Didžiokų koplyčios...
Jau matau aną va krantą, kur pabūsiu ligi ryto lyg sapnuose:

jei mažiukas meteoritas pasiektų žemę ar taip ir pliumteltų?