
Tau
saulelę lyg ant delno debesimi sugavęs padovanosiu

tarp laukų besibastydamas iš skirtingų pusių žvelgdamas

lyg jau ir tuos pačius medžius apeidamas,

kur apie gandrus vežimo ratas tik skleidžia gandus

lizdui vietą paukščiai moka rinktis protingai

tas pats katinas Unikiuose vis laukia svečių

o aš sau einu, kur nėra net takų,

kur ten tolumoj vėjuos pasišūkauja vieniša pušis ir gal ąžuols, kitu keliu beeidams,

kai rudens laukų darbai pabaigti,

nesuartais tarp sėjomainų takais žolėtais

jis su Alėja susitiks...

Pasimatyt?

Prieisiu tą daubą

dar atsigręšiu į tolį

akmenėlį įmesiu nuo lauko nukėlęs,

ten kažkas slėpėsi, lapai čežėjo

ir per lauką liuoksėjo,

kur tas medis kaip karpinys,

kas vėl čia sugrįš

aš tik trumpai pasisvečiuoju

gal šeimininko ir nerasiu

paliksiu viską kaip radęs ir nieko nuo savęs nepametęs

tolyn vėl eisiu - dviračio nepaliksiu,

į kitą krantą įsikabarot

tinkamesnę vietą susirasiu,

kur stirninai tarp medžių į mane spoksojo ir savo buvimu tą grožį dovanojo.

Pažvelgsiu vėl į nueitą kelią bekelę greitaeigiais šuoliais lengvaatlečių stirnaičių nubėgtą,

kažkur čia dar bebrai gyvena

jų šis tiltelis slidokas buvo...

Tik pasigrožėjau jų prižiūrimu ūkiu...

Blindis pakeliui į ją susitiks su Alėja,

kartu jie abu pasieks Upę,

su Upe pasieks Šešuvį,

su Šešuviu Jūrą,

su Jūra Nemuną...

Per laukus einant žeme aplimpa padangos,

kad kitaip pamatytum tą kelią - vertinga kojom mankšta,

čia ėjimas geresnis per tą nenupjautą žolę.

Ne tiek jau daug liko iki tako geresnio

šią vietą daug kartų pravažiuoti tenka

tik šį kartą žvelgiu iš kito kampo...

Buvau nenuvirtęs - tik kur Blindis į Alėją įsilieja

bandžiau kitu akies krašteliu pažvelgti į saulę.

Prie Jorūdiškės kaimo, kur girdisi tolimas traukinių dundėjimas,

abiejų vandenų susitikimas gyvas -

žinau, kitaip reikėtų teisingai sakyti -

kaimas prie upės.

Ateivi, laimės Tau čia pabūti

grožėkis rudeniu

ir jo gamta, kur nėra konteinerinių šiukšlių

prie Jorūdiškės kaimo, kur susitaria Blindis su Alėja ir dar dvi likusias valandas iki saulėlydžio kitame dienoraštyje. Gal todėl pavadinau du du duo, nuotraukų nebus po to - tik mynimas dviračio į namus tamsoj.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą