Lyg A raidė tik be brūkšniuko
lyg vakar tiesus takas,
lyg vakar tiesus takas,
o nakčiai krūmas
Ryte aš vėl išvydau rūmus
jų vidaus šviesa rytinė kvietė į bažnyčią...
Kur tai matyta daugel sykių,
gal toje trobelėje aname krante...
Reikėtų paveizėt
visai ne čia - kažkur šalia,
štai dešiniau šių baltųjų rūmų raudonu stogu
kaip rodo pirštas ne Liongino Šepkos, bet jo nudrožtas
Perskaitęs vieną naktį iš tūkstančio
verčiu puslapį toliau...
Po Rokiškio centrą su tokiu gal pavažinėt
jau tik į amžių glūdumas galėčiau dar suspėt su juo mintim nulėkt...
Pasiliko aname krante naktis tik viena
vėl vėjas šiaušė plaukus man, kai lėkiau aš Obelių link
kokie velniai tame malūne lipau aš pažiūrėt, bet ten tik statybininkai pluša
kažkur ten toli spirito varykla nuo tos kalvos turėtų būt matyt,
išvydau dar aš ir bažnyčią - užklydau lyg netyčia...
Tuo keliu į Daugpilį, bet aš kitu
pro šalį aplankiau Obelių istorijos muziejų...
Iš ten
Sartų krantus
kalvotu keliu pasiekiau juos...
Karštėjančią vasaros dieną - man taip gražu
ir vėjas jau ne toks baisus...
Čia dainiaus Antano Vienažindžio vasaros buvo...
Dusetos bažnyčią atvertą mačiau ir varpinę tylinčią prieš vakarinę maldą
Kita ežero puse Kriaunas pasiekt norėjau,
tad ilgiau užsibūt čia negalėjau - tik važiuot,
kur - štai ten toli skambėjo varpas
ir paukščių čia gausu,
šiek tiek senų apgriuvusių namų,
kur Šventoji upė vingiuoja pas Sartų ežerą.
