buvo eglės skarotos
sausio pirmosios rytą

ir kibišai

prie vingiuojančios Dubysos

šiai arbatai nepritiko

būtum kaip meškinas gauruotas

prabudęs iš žiemos guolio

bet kas per grožis tos gamtos baltos

leiskit pasveikint visus su Naujais!

Palikęs dviratį ant tako balto

ėjau pavaikščiot toliau nuo asfalto

per tiltą lėkė autobusas palikęs Kaulakių stotelę

į tylą - ritminę pauzę žingsnis po žingsnio

klausiausi, žvalgiausi - žemai namelis apgriuvęs

kur kokią vietelę atradus arbatos puodeliui?

Į pasimatymą su saule
suspėjo kažkas apsipraust šioje tėkmėje

pėdytė sniege ne viena

kur ežiukas rūke, o bebrai dar snaudė

ir prašė nežadint iki pavasario...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą