
o nakčiai krūmas

Ryte aš vėl išvydau rūmus

jų vidaus šviesa rytinė kvietė į bažnyčią...

Kur tai matyta daugel sykių,

gal toje trobelėje aname krante...

Reikėtų paveizėt

visai ne čia - kažkur šalia,

štai dešiniau šių baltųjų rūmų raudonu stogu

kaip rodo pirštas ne Liongino Šepkos, bet jo nudrožtas

Perskaitęs vieną naktį iš tūkstančio

verčiu puslapį toliau...

Po Rokiškio centrą su tokiu gal pavažinėt

jau tik į amžių glūdumas galėčiau dar suspėt su juo mintim nulėkt...

Pasiliko aname krante naktis tik viena

vėl vėjas šiaušė plaukus man, kai lėkiau aš Obelių link

kokie velniai tame malūne lipau aš pažiūrėt, bet ten tik statybininkai pluša

kažkur ten toli spirito varykla nuo tos kalvos turėtų būt matyt,

išvydau dar aš ir bažnyčią - užklydau lyg netyčia...

Tuo keliu į Daugpilį, bet aš kitu

pro šalį aplankiau Obelių istorijos muziejų...

Iš ten

Sartų krantus

kalvotu keliu pasiekiau juos...

Karštėjančią vasaros dieną - man taip gražu

ir vėjas jau ne toks baisus...

Čia dainiaus Antano Vienažindžio vasaros buvo...

Dusetos bažnyčią atvertą mačiau ir varpinę tylinčią prieš vakarinę maldą

Kita ežero puse Kriaunas pasiekt norėjau,

tad ilgiau užsibūt čia negalėjau - tik važiuot,

kur - štai ten toli skambėjo varpas

ir paukščių čia gausu,

šiek tiek senų apgriuvusių namų,

kur Šventoji upė vingiuoja pas Sartų ežerą.
1 komentaras:
tu parašei, o aš perskaičiau.
Gražiai parašei, tai gražu buvo skaityti.
Rašyti komentarą