Aštuntą kelionės dieną iškepk man tiek pyragų,
kad Šešuolėlių bažnyčiukę apstatyčiau:
vienas torto sluoksnis duoninis,
vienas torto sluoksnis duoninis,
kitas biskvitinis, trečias meduolinis, dar šokoladinis,
pertepimai giesminiai - mediniai, uoginiai, sviestiniai, grietininiai...
kur šuo akylai saugo tą pusę,
nes gali visko būti, kad pyragų ten yra...
to miesto puošmena mergina "Širvinta" (skulptorius V. Ketvirtis)



čia tik gatvės triukšmas sumišęs su vargonų skambėjimu, paukščių čiulbėjimu, Širvintos tekėjimu,
kur šalia, Roberto Antinio atkurtas paminklas, priminimas apie kovose žuvusius,
kad gyventumėm laisvi,

kad gyventumėm laisvi,






kur prie kelio dulkėto Mirnabalio ženklas kvietė užsukt į meno sodybą,
kas važiuosit - būtinai aplankykit...

Į Kernavę dabar jau papiltas asfaltas, kaip tam kariui ginklas ir šarvas nukaltas
akmenys šie mena dar senesnę bažnyčią,
šalia nauja,
aplink ją tvoroje paveikslai akmenėliais ištapyti
vaizduoja kančios kryžiaus žygį...
Kiekvienur vis kitoks
į dangų lipimas tas buvo
iš praeities garbingos tėvynės
vienais laiptais nusileidžiu - kitais pakylu,
aukuro kalnas matosi
čia nuo pilies vidurinis žynio kalnas, į kairę - karaliaus sostas
takai tarp jų sukti.
Tik pažiūrėk, kaip žemyn čia atrodo...
nuo to, kur dievams dūmai rūko -
nuo seno tikėjimo aukuro kalno į sostą žiūriu,
priešingoje pusėje - Neris
takeliai ir laipteliai...












nuo to, kur dievams dūmai rūko -



Komentarų nėra:
Rašyti komentarą