prie dviejų rajonų ribos Kėdainių ir Raseinių,tarp Šušvės ir Dubysos,
prie Ažytėlio
kaip pro raktų skylutę geležinėse duryse
tolumoj lyg Eifelio bokšto kontūras Paryžiaus
naktiniam žygiui tuos paukščius akimis palydžiu,
jie pavasary ir vėl sugrįš
Tėti,jei bučiau labai mažas
įlipčiau pažiūrėt, kas toje muzikinėje dėžutėje darosi,
kur be vienos mažiausios detalės ji visiškas niekas
kaip ir bet kuris bokštas net gi Paryžiaus,
net ir koplyčia akmeninė
su mediniu kryžiumi
ar ant durų kalvystės darbų nuo saulės žaizdro vėstančio metalo raudonio,kai tik Tavo širdelė tikėjimo visam kam kas sutverta vyr,
tai ir grojanti dėžutė, ir bokštai saulėj švytintys tikrų tikri patys brangiausi, kur
drugelis pro vieną langą iš viršaus pažiūrėjęs koks gi ten paslėptas grobis -aname kampe atremta stovėjo gal raganos šluota už baltojo stalo -
pro kitą pažiūrėsi - tapsi dar turtingesnis:
Saule, tu perlas nušviestas lyg jūros dugne tame stikle
susitikim kitą kartą vėl
prie Ilgižių tolumos rudens ekvinokcijoj
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą