Pro Jonavą ir Kėdainius pasiekiu Raseinius

Tai buvo 2007 rugpjūčio 14

nuo Musninkų link Čiobiškio
tiltu per Musę
į apačią žvelgiu,

neilgai važiuoju ir jau Nerį regiu
ir tą kitą prieplauką pasiekti žadu, keltas tyliai pasroviui lyną tempia,štai toks kelelis kaip prie namų

nuo jo jau Čiobiškio bažnyčią
anam krante regiu
diena pasitaikė kiek miglota
vaizdai gal kiek per tamsūs,
žiūrint kvapai čia neišsiduoda

kai pats keliauju tik tai jaučiu
gaiva, tyla - taip gera čia,
geru keliu prabėga vėl sodybos,
koplyčios,
o upė visada šalia

tai priartėja, tai vėl nutolsta
nei fotografas aš nei ką,
tiesiog vaizduoju beleką,
migloj miškus,
atodangas apžėlusias kuprotas,

sodybas juosiančius gėlynus,
nuo tiltų upes ir upeliūkščius,
informacinius stendus,Neris toli,
Neris arti,

kad net įbristi jau galėtų
tie piliakalnio stabai čia apsiprausti
dažais apipaišyti
ir kam knietėjo taip daryti
nieks neatbėgs jau jų atsiprašyti

tų senovėj vargusių čia gyvenimą su priešais bekovojusių
tik margasparniai drugeliai papuoš kiekvieną lapą, šaką...
Traukinys jau išveža trąšas
amonio kvapas pasijaučia aplink,
dar liko Kėdainių dūmai, tik

ten gyvena baugštūs nuo azoto gal apduję:

"Ei, ko čia fotkini..."
Per visą laiką nieks man taip nesakė,
o kvapas vis dar jaučiasi, lyg pribezdėta, nors vėjas
kažkur į ten tuos baltus dūmus pūtė,
tas geležinis tiltas virpėjo lyg pradėtų griūti
Jonavoj miete prie Neries
nežinau, kas man čia artima
gal upė,
gal bažnyčia,nesvetimi namai ir parduotuvės,
lyg alpių vaizdą aš regiu apdujęs,
pro Kėdainių kraštą
mane palydi šypsenėlė
prie Nevėžio seno, tai dar naujų jėgų suteikia, linksmumo prideda prie veido

ir pomidorą kaip dovaną įteikia

nuo Josvainių bažnyčios link Ariogalos
paskutinis žvyrkelio etapas, kai greit namuose pasakysiu LABAS
jau baisiai dulkinas tas veidas ir kepurė pasisukus -
mąsčiau aš ant Gynėvės tilto -
gal žila barzda labiau pritiktų ir ilgi senolio karčiai

kaip nuo Dubysos ir
gyvo švento vandenėlio
kur leisis saulės ostijos skritulėlis
ten kunigas giedoti eis ir tėtė vėl namų duris pravers
už horizonto pasislėps ir į tabernakulį gralį pasidės

Žemaičių plente lyg taurę tą mačiau